• Prevencija
  • Surinkimas
  • Pakartotinis naudojimas
  • Perdirbimas
  • Energijos atgavimas deginant
  • Šalinimas

Prevencija

Tekstilės atliekų prevencija – pirmasis ir efektyviausias žingsnis žiedinės ekonomikos grandinėje. Gamintojai ir importuotojai gali aktyviai prisidėti prie atliekų susidarymo mažinimo:
  • gamindami kokybiškus, ilgaamžius gaminius
  • kurdami remonto, supirkimo ar mainų iniciatyvas
  • bendradarbiaudami su pakartotinio naudojimo veiklą vykdančiomis organizacijomis
  • tobulindami gaminių sudėtį – vengiant mišrių ar sunkiai perdirbamų medžiagų

Surinkimas

Lietuvoje didžioji dalis tekstilės vis dar atsiduria mišrių atliekų konteineriuose – tai prarastos žaliavos. Tinkamai organizuotas surinkimas leidžia:
  • užtikrinti, kad tekstilė išliktų švari, tinkama pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui
  • sukurti veiksmingą sistemą gamintojams ir importuotojams įgyvendinti savo pareigą užtikrinti atliekų sutvarkymą

Pakartotinis naudojimas

Drabužiai ir tekstilės gaminiai, kurie vis dar tinkami dėvėti ar naudoti, neturėtų tapti atliekomis. Pakartotinis naudojimas – tai daiktų perdavimas kitiems per labdaros organizacijas, mainų stoteles ar naudotų drabužių parduotuves. Tai padeda:
  • sumažinti naujų gaminių poreikį, o tai kartu sumažina vandens, chemikalų ir pesticidų naudojimą bei CO2 taršą
  • prisidėti prie socialinių iniciatyvų, suteikiančių paramą pažeidžiamoms grupėms
  • gamintojams ir importuotojams mažinti sutvarkymo kaštus ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, atsakingai valdant jų gaminių gyvavimo ciklą

Perdirbimas

Kai tekstilės gaminys nebetinkamas pakartotiniam naudojimui, svarbu užtikrinti jo perdirbimą į antrines žaliavas. Tekstilė gali būti perdirbama į:
  • šilumos ir garso izoliacines medžiagas
  • neaustinę tekstilę (pvz., valymo šluostes)
  • užpildus baldams ar automobilių pramonei
  • naujus audinius – tai aukščiausia perdirbimo forma, leidžianti išlaikyti tekstilės vertę žiedinėje grandinėje
Didžiausia siekiamybė – kad kuo didesnė dalis tekstilės būtų perdirbama atgal į tekstilę, o ne į žemesnės vertės medžiagas. Tam reikalingas kokybiškas surinkimas, tinkamas rūšiavimas ir inovatyvūs perdirbimo sprendimai.

Energijos atgavimas deginant

Energijos atgavimas deginant – vienas iš paskutinių žingsnių atliekų tvarkymo hierarchijoje, taikomas tik tada, kai tekstilės neįmanoma pakartotinai panaudoti ar perdirbti. Nors deginimas leidžia sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį ir atgauti energijos, tai vis tiek reiškia žaliavų praradimą. Todėl šis būdas turėtų būti taikomas tik kaip neišvengiama alternatyva, kai kitos galimybės išnaudotos. Gamintojai ir importuotojai turėtų siekti, kad jų gaminiai kuo ilgiau išliktų žiedinėje sistemoje – per pakartotinį naudojimą ir perdirbimą – o ne būtų panaudojami energijai gauti.

Šalinimas

Netinkamai išmesta tekstilė – prarasta žaliava
Kai tekstilė patenka į mišrių atliekų konteinerius, ji tampa nebetinkama tolimesniam panaudojimui ar perdirbimui.
Tik atsakingai rūšiuodami galime suteikti tekstilei antrą gyvenimą.
  • Švari ir sausa tekstilė → pakartotinai panaudojama ir perdirbama
  • Sugadinta, tepaluota tekstilė → deginama energijai atgauti
Kaip tinkamai rūšiuoti

Ką reikia žinoti rūšiuojant tekstilės atliekas?

Visos tekstilės atliekos turi būti supakuotos į maišus ir sandariai užrištos. Tepaluoti, dažais, cheminėmis ar kitomis pavojingomis medžiagomis užteršti daiktai į konteinerius nemetami.
Į tekstilės konteinerius galima mesti:
  • drabužius
  • avalynę
  • patalynę
  • užuolaidas
  • minkštus žaislus
Į tekstilės konteinerius negalima mesti:
  • sauskelnių ir higienos priemonių
  • minkštų žaislų su baterijomis ar kitais elektronikos elementais
  • elektronikos atliekų (pvz., ausinių, laikrodžių)
  • šlapių, supelijusių ar labai užterštų daiktų
  • kilimų, čiužinių
  • statybinių atliekų ar šiukšlių
  • maisto atliekų
Daugiau informacijos apie tekstilės ir kitų atliekų rūšiavimą, pridavimo galimybes bei tvarkymo būdus rasite svetainėje www.atliekos.lt.
Tekstilės perėjimas prie žiedinės ekonomikos – mūsų visų atsakomybė

Rūšiuodami šiandien – kuriame galimybes rytojui