Viešosios įstaigos „Tekstilės tvarkymas“ vadovė Kristina Juškevičienė „Žinių radijo“ laidoje „O koks tavo CO₂ pėdsakas?“ kalbėjo apie tai, kaip keičiasi tekstilės sektorius, ir kokių pokyčių Lietuva neišvengiamai turės imtis artimiausiais metais. Tekstilė gaminių perkame daugiau nei bet kada, dėvime trumpiau nei bet kada, o atliekų per metus susidaro tiek, kad visą Europą galėtume „aprengti“ kelis
Viešosios įstaigos „Tekstilės tvarkymas“ vadovė Kristina Juškevičienė LRT radijo laidoje „10-12“ kalbėjo apie Europos Parlamento spalio 16-ąją patvirtintos Atliekų pagrindų direktyvos pokyčius, kuriais išplečiama tekstilės gamintojų atsakomybė, ir jų poveikį tekstilės sektoriuje veikiančioms įmonėms Lietuvoje. Gamintojai ir importuotojai visoje ES jau po poros metų turės prisiimti atsakomybę už tekstilės gaminį nuo jo gamybos iki surinkimo,
Paskutinės savaitės iki Kalėdų – metas, kai daugelis skuba puošti namus ir kalėdines eglutes, rinktis aprangos derinius šventėms ir planuoti šventinio stalo meniu. Kaip sukurti jaukią šventę artimiesiems, bet nepakenkti aplinkai? Svarbiausias specialistų patarimas – šventinę nuotaiką kurti ne daiktais, kurių dauguma šventėms vos pasibaigus atsiduria sąvartynuose, bet leidžiant laiką kartu. Nereikalingos kalėdinės girliandos –
Prekyba kalėdinėms dekoracijomis prasideda dar rudens viduryje. Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, ši tendencija nestebina, mat kuo ilgiau lentynose matomos kalėdinės prekės, tuo daugiau jų parduodama. Taigi, į prekių krepšelius jau nuo lapkričio pradžios keliauja girliandos, LED lemputės, smulki elektronika: mobilieji telefonai, ausinės, plaukų džiovintuvai, elektroniniai žaislai ir panašūs daiktai, kurie vėliau tampa dovanomis. Nenuostabu, jog,
Tekstilės pramonė – viena taršiausių pramonės šakų po naftos, žemės ūkio ir maisto sektorių. Skaičiuojama, jog daugiau nei 60 proc. tekstilės gaminių, ypač vis labiau populiarėjant ultragreitajai madai, atliekomis tampa vos po vieno ar kelių panaudojimų, o į naujus gaminius perdirbama mažiau nei 1 proc. visos tekstilės. Pasaulis atsidūręs tekstilės pertekliaus krizėje. Taigi, sprendimų, kaip
Sprendimų, kaip sumažinti tekstilės atliekų kiekį, ieško visa Europa, tačiau Prancūzija viena pirmųjų ėmėsi drąsaus sprendimo – jos Senatas pritarė idėjai įstatymu uždrausti bet kokias ultragreitosios mados platformų „Shein“ ir „Temu“ reklamas, apmokestinti itin pigius, vos per kelias dienas į rinką išleidžiamus, drabužius bei uždrausti besaikį pirkimą skatinančią ultragreitosios mados nuomonių formuotojų reklamą. Nors šis
Naujos drabužių kolekcijos pristatomos ne keičiantis sezonams, o kasdien – tūkstančiai drabužių per mėnesį, atkartojant ant podiumo tik ką matytus modelius. Skatinimas vis pirkti ir išmesti, drabužius keičiant naujais, dar madingesniais. Itin greita masinė gamyba ir pardavimas internetu, pasitelkiant nuomonės formuotojus bei kitas reklamos platformas – į greitą, ypač pigią masinę drabužių gamybą orientuota ultragreitoji
Vos atšilus orams, dauguma imasi spintos pertvarkos – atrenka nebetinkamus drabužius ir įsigyja naujų. Ar kada susimąstėte, kodėl pirkdami nedaug, tačiau kokybiškų drabužių, iš tiesų sutaupote? Ir kodėl spintose, perpildytose pigių, bet netinkamai pasirinkto dydžio, silueto ar spalvos drabužių paprastai vis tiek nėra ką apsirengti? Dalis tokių nė karto nedėvėtų ar spintose užsigulėjusių drabužių galiausiai
Šiuo metu Lietuvoje nesukurta gyventojų lūkesčius tenkinanti naudotos tekstilės surinkimo ir tvarkymo sistema. Vykdomas tekstilės atliekų surinkimas neužtikrina ir pakartotinio tekstilės atliekų naudojimo bei perdirbimo. Tekstilės pramonė yra viena didžiausių teršėjų pasaulyje: tekstilė išmeta 10 proc. viso į aplinką išmetamo anglies dvideginio. Siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką bei žmonių sveikatą, užtikrinti tausų, efektyvų ir racionalų